Skip to content

„Iš aukštakulnių batelių įšokau į šūdinus kaliošus“: viską praradusi Birutė šiandien džiaugiasi ūkiu ir prašmatniu dvaru

 

Patogus gyvenimas Vilniuje, sėkmingas verslas miesto centre – Birutei Dapkienei sostinėje nieko netrūko, tačiau gyvenimas pradėjo krėsti eibes – vagims išplėšus parduotuvę moteris įklimpo į šimtatūkstantines skolas. Priėjus aklavietę, Birutei ir jos šeimai teko gyvenimą keisti kardinaliai. Vis dėlto ilgainiui gyvenimas tapo šviesesnis ir dabar moteris gyvena Salų miestelio puošmenoje – dvaro sodyboje.

„Iš aukštakulnių batelių įšokau į šūdinus kaliošus. Buvo taip blogai, kad akmenis laukuose teko rinkti su taurelės mėgėjais“, – prisimena rokiškietė.

„Nieko kito neliko, kaip viską, ką turiu, išparduoti ir išvažiuoti į kaimą“, – LRT.lt laidai „Nepaprasti žmonės“ pasakoja pašnekovė.

Į tokią situaciją iš Rokiškio rajono kilusi moteris pateko, kai vieną naktį ilgapirščiai apšvarino jos įkurtą prabangių kailinių parduotuvę Gedimino prospekte. Patalpų ir turto ji dar nebuvo spėjusi apdrausti. Prie esamų skolų prisidėjo ir baudos už netesybas. Netikėti gyvenimo pokyčiai Birutei, jos vyrui ir mažamečiam sūnui buvo itin sudėtingi.

„Nuėjau pas kaimynę, turinčią karvių fermą, ir pasisiūlau melžti karves“, – gyvenimo kaime pradžią prisimena moteris.

Anot Birutės, kito pasirinkimo nebuvo, nes reikėjo iš kažko gyventi, o bedarbe likti jai būtų buvę gėda ir psichologiškai nepakeliama. Beveik visą uždarbį pašnekovė išnaudodavo skoloms padengti.

„Kai melždavau karves, 5 val. ryto būdavo pirmasis melžimas. 11 val. grįždavau iš fermos, tuomet, vasaros metu, būdavo pas ką nueiti daržų paravėti iki 17 val.“ – apie savo rutiną pradėjus melžti karves pasakoja Birutė.

Į miestą nebegrįžo

Vis dėlto ji suprato, kad vien tik melždama karves milžiniškos skolos ji negrąžins.

„Telefonu, internetu susiradau skelbimą, kur siūlo slaugyti ligonius Vokietijoje. Ir išvykau per tris dienas“, – sako Birutė.

Šioje šalyje ji darbavosi dvejus metus. Dirbo, sako Birutė, daugiau, nei reikalavo jos pareigos, tad per šį laiką sugebėjo grąžinti beveik visą skolą. Tada pagaliau pasitaikė proga gyvenimą pradėti iš naujo. Tačiau į miestą Birutė su savo šeima jau nebegrįžo.

„Pagalvojome <…> apie paukščius, kad galima gyvenant kaime užsiveisti įvairiausių, gražiausių paukščių. Buvo nusipirkta žąsų kiaušinių, užaugo žąsiukai, jie parduoti. Iš tų parduotų žąsiukų nusipirkom karvę, ji atsivedė veršelį“, – apie naujo gyvenimo pradžią pasakoja pašnekovė.

Taip perkant ir parduodant gyvūnus, galiausiai gimė ūkis, kuriame augo beveik 20 karvių. Šias karves Birutė melžė pati, o vėliau susitaupė pinigų ir įsigijo melžimo aparatą. Vėliau šeima ėmėsi auginti ir mėsinius jaučius. Į laukus, beje, Birutė vykdavo raitomis ant arklio.

Galiausiai ūkis išsiplėtė tiek, kad čia apsilankydavo vaikų grupės, pati Birutė vesdavo jiems ekskursijas bei edukacijas. Iš dalies dėl to ūkininkei kilo dar viena idėja. 2019 metais, naršydama internete, Birutė netikėtai nusipirko kengūriuką Ajezulį, kuris turėjo tapti jos ūkio puošmena.

Deja, kengūriukas ūkyje gyveno vos kelis mėnesius. Jį, Birutės teigimu, užmušė piktavalis kaimynas – užmėtė pusplytėmis.

„Iki dabar įtariu, [kas galėjo šitaip pasielgti – LRT.lt], bet nepagautas už rankos – ne vagis. O paskui, po šito incidento, dar buvo supjaustyti šienainio rulonai. <…> Ką dabar? Pasislėpsi ir drebėsi? Gyvenimas tęsiasi“, – nemalonius įvykius prisimena Birutė.

Netektį Birutę išgyveno itin skaudžiai, o liūdno likimo Ajezulį dabar mena medinė skulptūra dvaro sodybos kieme.

Apsigyveno prašmatnioje dvaro sodyboje

Visgi to ūkio, kurį Birutė sukūrė kartu su vyru, jau nebėra – sutuoktiniai išsiskyrė. Tačiau ūkiško gyvenimo būdo ji nemetė.

„Turiu keletą žirgų, namuose yra trys šunys, katinas, trys žąsys, gaidys ir dvi vištos, aštuoni aviliai bičių, stručiai ir alpakos, dar ožį turime“, – sodybos gyventojus vardija Birutė.

O pati sodyba, kur moteris gyvena su savo antruoju vyru, nėra paprasta – tai prašmatnus, tačiau anksčiau merdėjęs neoklasicizmo stiliaus dvaras.

„Gavau pasiūlymą įveiklinti šitą dvarą tautodailininkams. Atvažiavo meras, kiti specialistai ir galvoju, ką čia galima padaryti šiame dvare“, – prisimena Birutė, kuri šiuo metu yra Rokiškio tautodailininkų asociacijos pirmininkė.

Šioje dvaro sodyboje ne tik gyvena Birutė su šeima, bet ir vyksta įvairios parodos, čia lankosi turistai, kurie turi galimybę pasivažinėti aplink dvarą karieta, pasiplaukioti plaustu šalia esančiame ežere arba atsipūsti dvaro kavinėje, kur kavą atneša… katytė. Ir ne bet kokia, o robotas. Toks įrenginys Birutei ir jos vyrui kainavo 12 tūkst. eurų.

„Jei darbuotojui mokėčiau po tūkstantį eurų kas mėnesį, tai ji jau metus atidirbo ir dabar dirba už ačiū“, – juokiasi Birutė.

Dabar šurmuliuojančiame dvare vyksta ne tik įvairios parodos, edukacijos, ekskursijos, bet dažnai vyksta ir diskotekos. Rokiškietė dvare organizuoja šokius tiek paaugliams, tiek ir suaugusiesiems.

Prisimindama sunkius, bet praeityje likusius laikus, Birutė atvira – nebebijo nieko, o dabar, gyvendama su vyru Salų dvare, yra laiminga.

Daugiau – laidos „Nepaprasti žmonės“ įraše.

 

 Pilną straipsnį skaitykite: LRT.lt