Ligoninėse užaugęs Vaidas sunkiu darbu įgyvendino svajones: medikai sakė, kad neišgyvensiu

Rokiškėno Vaido gyvenimo istorija primena amerikietiško filmo scenarijų. Vaidas visą vaikystę praleido ligoninėse, o medikai jo ateitį piešė miglotai. Tačiau šiandien jis džiaugiasi patyręs daugybę nuotykių, sukūręs laimingą šeimą ir Nyderlanduose atradęs pašaukimą – darbą jūrinių vėjo jėgainių kompanijoje.

Vaidas vaikystėje dažniau gyveno ligoninėje nei tėvų namuose ir negalėjo lankyti mokyklos, tad mokytojos pagrindinius dalykus dėstė gydymo įstaigose. Tai tęsėsi iki 15 metų. Peržengęs mokyklos slenkstį, jis patyrė didelį šoką dėl socialinių įgūdžių trūkumo.

„Reaguodavau į kiekvieną klasiokų juoką. Kartą vienas klasiokas pajuokavo: „Vaidai, tu durnas.“ Verkiau pusę dienos. Klasiokai buvo labai geri, kai kurie ateidavo aplankyti, kai sirgdavau. Tiesiog pats neturėjau jokių socialinių įgūdžių,“ – prisimena Vaidas.

Norėdamas susirasti draugų, Vaidas pradėjo lankyti karatė būrelį. Tą dieną jo gyvenimas pradėjo keistis – jis suprato, kad nėra nei silpnesnis, nei kitoks.

„Rokiškyje yra karatė klubas. Su mama nuėjome į pirmą treniruotę. Mama priėjo prie trenerio ir sakė: „Mano vaikas silpnesnis, gal galima jam padaryti lengvesnę treniruotę?“ Treneris atsakė: „Pas mane ligonių nėra, visi dirba vienodai.“ Iš pradžių man tai atrodė žiauru, bet vėliau supratau, kad tai buvo pirmas žingsnis, padėjęs man įveikti ligonio įvaizdį,“ – pasakoja Vaidas.

Būrelyje jis surado draugų, o vėliau jų atsirado ir tarp bendraklasių. Pasinaudojęs tikybos mokytojo patarimu, jis pasirinko technomatematikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur įgijo matematikos, programavimo ir inžinerijos žinių.

Atkakliai siekė savo tikslo

Baigęs studijas, Vaidas norėjo pajusti tikrą gyvenimo skonį.

„Sugalvojau pasiimti metus atostogų ir nieko nedaryti, bandyti rasti save. Nuvažiavau į Kaukazą statyti bažnyčios, o vėliau su draugu tranzavome į Norvegiją, gyvenome palapinėse, neturėdami pinigų.

Galiausiai radau Europos savanorių organizaciją, kuri siunčia žmones į kitas šalis, moka už jų gyvenamąją vietą, bet jie turi savanoriauti. Taip atsidūriau Nyderlanduose, vaikų dienos centre,“ – prisimena Vaidas.

Nyderlanduose jį sužavėjo jūrinės vėjo jėgainės ir idėja, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra ateitis.

„Per pirmas dvi savanorystės savaites supratau, kad noriu dirbti su vėjo jėgainėmis. Norėjau studijuoti, bet trūko akademinio lygio anglų kalbos ir pinigų,“ – pasakoja jis.

Siekdamas savo svajonės, Vaidas susirado darbus šparagų fermoje ir picerijoje, dirbdamas po 16 valandų per dieną. Jo pastangos atsipirko – jis išlaikė anglų egzaminą ir įstojo į universitetą Nyderlanduose, kur pradėjo studijuoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Nebuvo nė dienos, kai į darbą eitų be entuziazmo

Jūrinių vėjo jėgainių statymo srityje dirba vos kelios kompanijos, todėl specialistai atrenkami kruopščiai. Nors pirmą kartą Vaidas nesulaukė sėkmės, vėliau atsitiktinai sutikęs grupioką, gavo interviu ir buvo priimtas.

„Darbo vadovas sakė, kad esu entuziastingas ir noriu dirbti su vėjo turbinomis, nors gamybos patirties neturėjau. Tačiau po penkių dienų gavau skambutį, kad esu priimtas,“ – prisimena Vaidas.

Dabar jis vadovauja projektams ne tik Nyderlanduose, bet ir kitose Europos šalyse, džiaugdamasis sparčiu vėjo jėgainių tobulėjimu.

Vaidas taip pat sukūrė šeimą Nyderlanduose, kur gyvena su žmona Agata ir jaunėliu sūnumi. „Agata yra mano geriausia draugė. Mano alfa ir omega,“ – džiaugiasi jis.

Parengta remiantis: LRT.lt

Pasidalink šiuo turiniu