Skip to content

Paveldosaugos indekse pirmauja Klaipėda, Vilnius, Kaunas, dugne – Lazdijai, Kazlų Rūda

Daugiausia lėšų ir dėmesio paveldosaugai skiria Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, mažiausiai – Lazdijų ir Kazlų Rūdos, rodo Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas.

Anot jo, Klaipėdos miesto savivaldybė surinko daugiausia – 83,38 balo, Vilniaus miestas liko antras su 80,61 balo, Kaunas užėmė trečią vietą, gavęs 79,85 balo.
Geriausiųjų penketuką užbaigia Panevėžio ir Klaipėdos rajonai atitinkami su 55,42, ir 49,37 balo.
Į dešimtuką taip pat pateko Joniškio rajono, Kauno rajono, Palangos miesto, Alytaus miesto ir Šilutės rajono savivaldybės.
Tuo metu nė 20 balų nesurinko Jonavos, Lazdijų ir Kazlų Rūdos savivaldybės.
„Indeksas yra matematinė atskirų rodiklių rinkinio kombinacija, kuria siekiama pateikti paveldosauginės situacijos reprezentaciją kiekvienoje savivaldybėje“, – teigiama tyrimo pristatyme.
Jis sudarytas atsižvelgiant į finansinius, privalomų veiklų ir rodomų iniciatyvų savivaldybėse rodiklius.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos teigimu, siekiama, kad šis indeksas identifikuotų stipriąsias ir silpnąsias paveldosaugos sritis savivaldybėse.
„Manoma, kad sudarius Paveldosauginį savivaldybių indeksą bus sukurta sveika konkurencija tarp savivaldybių, skatinant jų iniciatyvas paveldo apsaugos srityje ir plečiant „paveldosauginę kultūrą“ savivaldybėse“, – teigiama tyrimo pristatyme.
Anot jo, įvertinus 2022 metų bendras kultūros paveldui skirto finansavimo apimtis savivaldybėse – iš viso per 33 mln. eurų – aiškėja, kad jos gerokai viršija kelių ankstesnių metų sumas.
Pagal paveldosaugos finansavimą 2022 metais pirmavo Kauno miesto savivaldybė, tam skyrusi beveik 9,3 mln. eurų, neskaičiuojant 11,6 mln. eurų S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai.
Vilniaus miestas tam išleido 6,7 mln. eurų, Klaipėdos miestas – 4,3 mln. eurų, Šiauliai – 450 tūkst., Panevėžys – 3,2 mln. eurų.
Valstybinės kultūros paveldo komisija pažymi, kad iš mažųjų savivaldybių išsiskiria Joniškio, Utenos, Rokiškio, Pakruojo, Šalčininkų rajonų savivaldybės, kur vyksta didelės apimties tvarkybos darbai tiek sakraliniuose objektuose, tiek dvaruose, tiek atskiruose pastatuose sutvarkant juos ir pritaikant šiandieninėms reikmėms.
Anot tyrimo, nė euro šiai sričiai neskyrė Visagino savivaldybė. Komisijos teigimu, taip nutinka jau ne pirmus metus, nes šioje savivaldybėje tėra dešimt archeologinių kultūros paveldo objektų ir beveik visi jie – uždaroje pramoninėje atominės elektrinės teritorijoje.
Pagėgių 1 tūkst. eurų per metus išleido kultūros paveldo objektų teritorijoms nušienauti, Kelmės savivaldybė už 1652 eurus įrengė kelių archeologinių objektų ženklus.
„Analizuojant 2022 metais savivaldybių skirtą finansavimą, galima pastebėti, kad maždaug pusė savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, tuo metu likusioji dalis – nuo šimto tūkstančių iki kelių milijonų“, – teigiama ataskaitoje.
Paskaičiavus kultūros paveldui skiriamų sumų santykį su bendromis metinėmis savivaldybės išlaidomis, paaiškėjo, kad pagal šį rodiklį pirmauja Panevėžys. Čia išlaidos paveldosaugai sudarė 2,06 procento. Daugiau kaip 1 proc. skyrė Joniškio, Pakruojo, Rokiškio, Utenos rajonų, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės.
Trečdalyje savivaldybių šis rodiklis nesiekė 0,1 proc. bendrų išlaidų.

Daugiausia lėšų ir dėmesio paveldosaugai skiria Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, mažiausiai – Lazdijų ir Kazlų Rūdos, rodo Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas.

Anot jo, Klaipėdos miesto savivaldybė surinko daugiausia – 83,38 balo, Vilniaus miestas liko antras su 80,61 balo, Kaunas užėmė trečią vietą, gavęs 79,85 balo.
Geriausiųjų penketuką užbaigia Panevėžio ir Klaipėdos rajonai atitinkami su 55,42, ir 49,37 balo.
Į dešimtuką taip pat pateko Joniškio rajono, Kauno rajono, Palangos miesto, Alytaus miesto ir Šilutės rajono savivaldybės.
Tuo metu nė 20 balų nesurinko Jonavos, Lazdijų ir Kazlų Rūdos savivaldybės.
„Indeksas yra matematinė atskirų rodiklių rinkinio kombinacija, kuria siekiama pateikti paveldosauginės situacijos reprezentaciją kiekvienoje savivaldybėje“, – teigiama tyrimo pristatyme.
Jis sudarytas atsižvelgiant į finansinius, privalomų veiklų ir rodomų iniciatyvų savivaldybėse rodiklius.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos teigimu, siekiama, kad šis indeksas identifikuotų stipriąsias ir silpnąsias paveldosaugos sritis savivaldybėse.
„Manoma, kad sudarius Paveldosauginį savivaldybių indeksą bus sukurta sveika konkurencija tarp savivaldybių, skatinant jų iniciatyvas paveldo apsaugos srityje ir plečiant „paveldosauginę kultūrą“ savivaldybėse“, – teigiama tyrimo pristatyme.
Anot jo, įvertinus 2022 metų bendras kultūros paveldui skirto finansavimo apimtis savivaldybėse – iš viso per 33 mln. eurų – aiškėja, kad jos gerokai viršija kelių ankstesnių metų sumas.
Pagal paveldosaugos finansavimą 2022 metais pirmavo Kauno miesto savivaldybė, tam skyrusi beveik 9,3 mln. eurų, neskaičiuojant 11,6 mln. eurų S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai.
Vilniaus miestas tam išleido 6,7 mln. eurų, Klaipėdos miestas – 4,3 mln. eurų, Šiauliai – 450 tūkst., Panevėžys – 3,2 mln. eurų.
Valstybinės kultūros paveldo komisija pažymi, kad iš mažųjų savivaldybių išsiskiria Joniškio, Utenos, Rokiškio, Pakruojo, Šalčininkų rajonų savivaldybės, kur vyksta didelės apimties tvarkybos darbai tiek sakraliniuose objektuose, tiek dvaruose, tiek atskiruose pastatuose sutvarkant juos ir pritaikant šiandieninėms reikmėms.
Anot tyrimo, nė euro šiai sričiai neskyrė Visagino savivaldybė. Komisijos teigimu, taip nutinka jau ne pirmus metus, nes šioje savivaldybėje tėra dešimt archeologinių kultūros paveldo objektų ir beveik visi jie – uždaroje pramoninėje atominės elektrinės teritorijoje.
Pagėgių 1 tūkst. eurų per metus išleido kultūros paveldo objektų teritorijoms nušienauti, Kelmės savivaldybė už 1652 eurus įrengė kelių archeologinių objektų ženklus.
„Analizuojant 2022 metais savivaldybių skirtą finansavimą, galima pastebėti, kad maždaug pusė savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, tuo metu likusioji dalis – nuo šimto tūkstančių iki kelių milijonų“, – teigiama ataskaitoje.
Paskaičiavus kultūros paveldui skiriamų sumų santykį su bendromis metinėmis savivaldybės išlaidomis, paaiškėjo, kad pagal šį rodiklį pirmauja Panevėžys. Čia išlaidos paveldosaugai sudarė 2,06 procento. Daugiau kaip 1 proc. skyrė Joniškio, Pakruojo, Rokiškio, Utenos rajonų, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės.
Trečdalyje savivaldybių šis rodiklis nesiekė 0,1 proc. bendrų išlaidų.

Pilną straipsnį skaitykite: LRT.lt