Į mirusių artimųjų ar draugų atminimo vietas dažnai einame pilnomis galvomis minčių ir prisiminimų. Neretai grįžę iš kapinių net nepasakytume, kaip nuo automobilio ar autobuso nuėjome iki kapo, o iš savo atsiminimų nubudome tik pamatę nuvytusias gėles, piktžolę nevietoj ar vėjo iš kažkur atneštą šiukšlę.
Tokia turbūt ir yra kapinių paskirtis. Reikia turėti vietą, per kurią galėtume palaikyti ryšį su artimaisiais, kurių nebėra, bei savotiškai jais pasirūpinti.
Tačiau vieną dieną aš pastebėjau, kur praeinu, nes kapinių vartai buvo pavojingai pasvirę.
Tą akimirką pamačiau, kiek eiliniame praėjime yra skulptūros, architektūros, bei simbolikos. Iki tol pro šiuos vartus vaikščiojau daugiau kaip 25 metus, bet pirmą kartą pastebėjau juos tik tą pavojingą akimirką.
Deja, grįžus po poros savaičių tų įspūdingų vartų jau nebuvo. Viskas sutvarkyta, pakeista paprastais metaliniais varteliais, o aplinikiniai, rodos, nė nepastebėjo, kad kažkas iš viso pasikeitė.
Tikiu, kad mano surinktoje ir nuolat pildomoje kolekcijoje vertę įžvelgsite ir jūs, o nuo projekto pradžios sufotografuotuose vartuose jau dabar matau pokyčius: dingsta jų metalinės dalys, kinta aplinkui esantys statiniai, rajonuose vartai tiesiog trupa, o savivaldybės neieško galimybių juos restauruoti.
Bet, mes galime tai išsaugoti! Bent jau nuotraukose.
Be galo dėkinga,
Judita Mikalkevičė