Juozas Vaičionis: pasidalinęs tarp pašaukimų

Panemunėlio miestelio bibliotekoje eksponuojama paroda „Juozas Vaičionis: pasidalinęs tarp pašaukimų“, skirta dailininko, keramiko, tapytojo Juozo Vaičionio 100-osioms gimimo metinėms. Vieversynės kaimo pirkelėje, kurios jau nebėra, Juozukas, jauniausias vaikas šeimoje, gimė 1926 metų rugsėjo 3 dieną. Gyvenimas jam nežadėjo lengvo kelio, tačiau likimas šiam berniukui buvo dosnus kita dovana - išskirtiniais gabumais muzikai, menui, poezijai, taip pat jautria siela, nepaprastais gebėjimais pastebėti tai, kas dažnai lieka nepastebėta kitų. Šie talentai skleidėsi vaikui besimokant Martyniškėnų, Panemunėlio pradžios mokyklose ir Rokiškio gimnazijoje. Baigęs gimnaziją vaikinas įstojo į Kauno kunigų seminariją, nes norėjo įgyvendinti žuvusio brolio Jono svajonę. Tačiau po 14 metų, abejodamas savo pasirinkimu, Juozas Vaičionis atsisakė kunigystės. Gavęs Popiežiaus Pauliaus VI dispensą, vyras vedė savo mylimą moterį. Vėliau jis su žmona krikščioniškoje dvasioje užaugino dukrą Jūratę ir sūnų Gediminą. Juozo Vaičionio talentai atsiskleidė jau antrame jo gyvenimo tarpsnyje. Vyras studijavo keramiką Vilniaus dailės instituto Kauno skyriuje, po to ilgus metus dirbo dailininku Kauno eksperimentinėje dailiosios keramikos gamykloje „Jiesia“, tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Vėliau menininkas dėstė tikybą, dailę Kauno miesto mokyklose. Iki pat mirties, 2014 metų, jis su žmona gyveno Kauno rajono Gaižiūnų kaime. Džiaugėsi keturiais anūkais, gražiu gyvenimu pušynų apsuptyje, tapė paveikslus, kūrė eiles, parengė ir išleido keturias knygas. Juozo Vaičionio kūrybinis palikimas yra išsibarstęs įvairiose Lietuvos atminties ir kultūros institucijose. Jo kūriniai saugojami Rokiškio krašto muziejuje, Jonavos kultūros ir istorijos muziejuose bei Lietuvos nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje. Tačiau didžiausia dailininko kūrybos dalis išliko šeimoje - daugumą jo paveikslų saugo dukros Jūratės šeima, taip užtikrindama gyvą tėvo kūrybinio palikimo tęstinumą.Paroda bibliotekoje