Antradienį Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje aptarti neseniai Lietuvą nusiaubusios audros padarinių ir jų suvaldymo sėkmių bei nesėkmių susirinko energijos skirstymo operatoriaus (ESO), Rokiškio rajono savivaldybės bei jos tarnybų atstovai. Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas pirmiausia padėkojo visoms tarnyboms už bendradarbiavimą, o ypatingai ESO Strateginio verslo sprendimų vadybininkei Laurai Jokštei už kasdienį dalijimąsi naujausia informacija ir operatyvų reagavimą į pranešimus.
Kartu meras pasiūlė ne kaltų ieškoti, o įvertinti tai, kaip sekėsi suvaldyti audros padarinius, kam reikėtų teikti prioritetą ir kaip geriau pasirengti ekstremalioms situacijoms ateityje. Tokio audros masto nenumatė nė dirbtinis intelektas
ESO Paslaugų tarnybos vadovės Agnės Domarkienės pateiktais duomenimis, praūžusios audros poveikis elektros tinklui buvo didžiausias per kelis dešimtmečius, tokio niekas neprisimena. Jeigu lygintume su 2024 m. audra Kirsti, tai 2026-ųjų audros padaryta žala tinklui beveik dvigubai didesnė.
Pavyzdžiui, atjungtų elektros energijos vartotojų per 2024-ųjų audrą buvo 160 tūkst., 2026-aisiais - 268 tūkst., tinklo pažeidimo likvidavimo darbų 2024-aisiais fiksuojama 6286, 2026-aisiais - 11 000. Pasak A. Domarkienės, ESO žinojo apie artėjančią audrą, tačiau negalėjo numatyti tokio masto.
Dirbtinio intelekto pagalba buvo skaičiuojama, kad artėjanti audra galėtų paveikti apie 50-60 tūkst. vartotojų, o paveikė penkis kartus daugiau. Kalbant konkrečiai apie Rokiškio rajoną ir lyginant su visu Panevėžio regionu, tai čia žalos atvejų tinklui buvo daugiausia.