Rokiškio veltinių meistrai: senovinio amato atgimimas ir kūrybinė plėtra

Alė ir Kęstutis Deksniai – šeimyninis duetas Rokiškio krašte, puoselėjantis vilnos vėlimo amatą. Jie ne tik dalijasi žiniomis su aplinkiniais, bet ir iš įprastų veltiinių kuria tikrus meno kūrinius. Apie šeimą ir jų iniciatyvas – reportaže.

Rokiškio Veltinių Meistrai

Rokiškio krašte gyvena ir dirba Alė ir Kęstutis Deksniai – veltinių meistrai, puoselėjantys senąją vilnos vėlimo tradiciją. Jų istorija ir darbai ne tik atskleidžia amato grožį, bet ir skatina jaunimą domėtis šiuo unikaliu Lietuvos kultūros paveldu. Jie velia veltinius, kurie išsiskiria dekoratyvinėmis detalėmis ir spalvomis. Deksniai tiki, kad šis amatas turi ne tik praktinę, bet ir kultūrinę vertę. Jų dirbiniai pritraukia pirkėjus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Veltiniai – tai ne tik šiluma ir komfortas. Tai mūsų istorija, kultūra ir tradicijos, kurias norime perduoti ateities kartoms,“ – sako Alė. Jie nuolat ieško naujų idėjų ir kūrybiškai pritaiko senus metodus šiuolaikiniam gyvenimui.

Trečiadienio rytą LRT RADIJAS pristatė dar vieną laidą „Gimtoji žemė“, kurioje klausytojai turėjo galimybę susipažinti su įvairiais sėkmingais ūkininkais ir jų verslais. Laidos vedėja Rūta Simanavičienė papasakojo apie kelis ypatingus ūkius, kurie įkvepia ir suteikia vilties, kad sunkus darbas kaime gali ne tik išmaitinti, bet ir būti pelningas.

Alės ir Kęstučio Kelias į Veltinių Amatą

Alė Deksnienė nuo mažens domėjosi rankdarbiais – mezgimu, nėrimu, siuvimu, siuvinėjimu ir pynimu. Polinkį į šiuos darbus ji paveldėjo iš savo mamos, kuri buvo siuvėja. Alė pirmą kartą susidomėjo vilnos vėlimu 2007 metais, dalyvaudama vilnos vėlimo kursuose Rokiškio suaugusiųjų mokymo centre. Tais pačiais metais ji dalyvavo grupinėje kūrybos darbų parodoje Rokiškio krašto muziejuje, kur pristatė savo pirmuosius darbus iš vilnos.

Kęstutis Deksnys, kilęs iš vilnos vėlėjų giminės, paveldėjo amatą iš savo senelio ir tėčio. Jis gimė Steponių kaime, Rokiškio rajone, ir nuo vaikystės matė savo tėvą veliantį veltinius. Pirmuosius savo veltinius Kęstutis pabandė nuvelti būdamas vos 14 metų. Nors pirmasis batas pavyko puikiai, antrasis buvo per mažai suveltas, tačiau šis patyrimas tik sustiprino jo norą tobulėti. Praėjus metams, Kęstutis rado senus tėčio veltinių vėlimo įrankius ir vėl pradėjo velti.

Amato Puoselėjimas ir Plėtra

Šiandien Alė ir Kęstutis aktyviai dalyvauja amatininkų ir liaudies meistrų mugėse, senųjų amatų šventėse, festivaliuose bei edukacinėse veiklose. Jie pristato savo dirbinius, demonstruoja vilnos vėlimo procesą ir veda edukacinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiems. Jų tikslas – ne tik išsaugoti ir populiarinti senąjį amatą, bet ir suteikti jam naują meninę išraišką.

2019 metais Alė tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare ir sertifikuota tautinio paveldo produktų – veltinių ir veltinių kepurių – tradicine amatininke. Jie abu nuolat ieško naujų idėjų ir meninės išraiškos detalių savo dirbiniuose, siekdami paversti veltinius tikrais meno kūriniais.

Alės ir Kęstučio Deksnių darbas Rokiškio krašte yra puikus pavyzdys, kaip senovinis amatas gali atgimti ir tapti kūrybiškai išraiškingu. Jų pastangos ne tik saugo mūsų kultūros paveldą, bet ir įkvepia kitus siekti meistriškumo ir kūrybiškumo savo veikloje. Deksnių šeimos veltiniai – tai ne tik šiluma ir komfortas, bet ir meno kūriniai, kuriuose susilieja tradicija ir naujovės.

Sekite naujienas ir toliau klausykite „Gimtoji žemė“ per LRT RADIJĄ, kur kas savaitę pristatomi įkvepiantys kaimo verslo pavyzdžiai.

Pasidalink šiuo turiniu