Skip to content

Šaltas sausis didino šilumos suvartojimą: kiek mokėsime už būsto šildymą?

Šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Rokiškyje siekė -5,3 °C šalčio, kai pernai tuo pačiu metu buvo -0,3 °C. Dėl šaltesnių orų šį sausį daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose buvo suvartota vidutiniškai 28 proc. daugiau šilumos nei 2023-ųjų sausį. Lyginant su pernai metais, šį sausį būsto šildymo mokėjimų dydį amortizavo 25,2 proc. mažesnė AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina, todėl gyventojų mokėjimai už šildymą šį sausį bus apie 4 proc. mažesni.

Lyginant su praėjusiu gruodžio mėnesiu, gyventojams teks vidutiniškai mokėti apie 21 proc. daugiau dėl sausį išaugusio šilumos kiekio būsto šildymui, nors šilumos kaina buvo 4 proc. mažesnė.

AB „Panevėžio energija“ duomenimis, 50 m2 ploto buto savininkas senos statybos neapšiltintuose, nerenovuotuose daugiabučiuose šių metų sausio mėnesį vidutiniškai išleis apie 82 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1169 kWh (23,38 kWh/ m2) šilumos. Prieš metus vidutinė tokio būsto sąskaita už šildymą sudarė panašiai tiek pat, apie 83 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti gyventojai išleido apie 68 eurus.

Mažiau energijos naudojančiuose naujos statybos ar renovuotuose daugiabučiuose 50 m2ploto butų šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota apie 717,5 kWh (14,35 kWh/m2). Čia mokėjimai už šilumą sudaro 50 eurų, prieš metus mokėta apie 52 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti buvo išleista apie 42 eurus.

Sąskaitų dydis tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo šilumos kiekio šildymui, o jo dydis proporcingas vidaus patalpų ir išorės lauko temperatūrų skirtumui – tai yra kuo žemesnė išorės temperatūra, tuo daugiau šiluminės energijos reikia palaikyti reikiamą vidaus temperatūrą namuose.

Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki kelių kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.

Būtent, atsakingai ir sumaniai prižiūrimos daugiabučių namų šilumos ir karšto vandens sistemos bei šilumos punktai gali gyventojams sutaupyti net iki 25 proc. šildymo išlaidų. Praktika, rodo, kad efektyvios namo šilumos ūkio priežiūros trūksta, todėl, palyginus du identiškus 45 bt. daugiabučius nerenovuotus namus, viename jų 1 m2 ploto šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota 18,6 kWh šilumos, kitame – 25,1 kWh, atitinkamai skiriasi ir mokėjimai: 1,30 Eur/m2 ir 1,75 Eur/m2.

Daugiabučių gyventojai, norėdami pagerinti šildymo kokybę ir sumažinti energijos suvartojimą,  turėtų  kuo greičiau priimti sprendimą dėl  namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymo, juolab, kad valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai (daugiau informacijos: https://www.apva.lt/aktualus-kvietimai/). Nauji kvietimai paramai gauti turėtų būti paskelbti 2024 m. 1 pusmetyje, todėl gyventojai ir pastatų valdytojai turėtų pradėti ruošti paraiškas jau dabar.

Šaltinis: rokiskis.lt